Tinkama vieta augalams

Ar naujajam sodininkui tinka saulėta ar gana pavėsinga vieta? Čia galite sužinoti viską, į ką reikia atsižvelgti renkantis vietą.

Tinkama vieta: ar augalas atsparus?

Kai kurie augalai puikiai susitvarko su vėsia temperatūra ir be jokių problemų išgyvena žiemą esant dideliam dviženkliam minuso termometro diapazonui. Kita vertus, kiti yra priklausomi nuo atogrąžų ar subtropinio klimato ir reikalauja bent 10 °C temperatūros net žiemą. Į šiuos poreikius reikia atsižvelgti renkantis vietą, kad augalais būtų galima džiaugtis ilgiau. Jei žalieji globotiniai ištvermingi arba šaltuoju metų laiku gali būti atnešami paprastomis žiemojimo priemonėmis, juos galima be rūpesčių sodinti į lysvę. Tačiau jei jų nėra, geriau juos laikyti induose ir palaikyti šiltai iki šalnų.

Vėjas taip pat yra klimato veiksnys. Kai kurie augalai nesijaučia patogiai labai vėjuotoje vietoje. Egzemplioriai su dideliais lapais čia linkę ypač greitai išdžiūti. Ir apskritai kai kurie augalai gali būti tiesiog ypač jautrūs vėjui. Arba ieškoma apsaugotos vietos, arba ji sukuriama sodinant nuo vėjo (pavyzdžiui, gyvatvorių pavidalu), taip užtikrinant optimalų augimą.

Tinkama vieta: dirvožemio savybės

Dirvožemis ar substratas, kuriame augalai turėtų įsišaknyti, gali būti labai įvairūs. Augalams svarbūs šie veiksniai:

kompozicija dirvožemio

Dirvožemio savybių pagrindas yra jo sudėtis. Jei dirvožemį sudaro tik smėlis, jis vargu ar gali kaupti vandenį, tačiau jis yra gerai vėdinamas. Kita vertus, molingi dirvožemiai labai gerai kaupia vandenį, tačiau jų porose nėra daug oro. Pavyzdžiui, tam tikras humuso kiekis užtikrina geresnį dirvožemio struktūrinį stabilumą ir ypač kartu su moliu, kad būtų geriau saugomi svarbūs maistiniai elementai žemėje.

Dirvožemio vėdinimas

Svarbu, kad dirvoje būtų ir oro. Šaknims jų reikia, kad galėtų kvėpuoti. Priešingu atveju kyla pavojingų šaknų grybų, kurie dažnai baigiasi mirtimi, pavojus. Nesvarbu, ar grindys yra gerai vėdinamos, priklauso nuo jų sudėties. Daugelis augalų yra labai jautrūs prastai aeruotam dirvožemiui.

Dirvožemio vandens saugojimas

Vanduo taip pat žinomas kaip mėlynasis auksas ir ne be reikalo – jis yra būtinas, kad kiekvienas augalas klestėtų gyvenime. Viduržemio jūros regiono augalai mėgsta sausą, todėl mėgaujasi šiek tiek pralaidesniu dirvožemiu. Pavyzdžiui, jie gali būti akmenuoti arba turėti daug smėlio. Kita vertus, kiti augalai piktinasi, kai šiek tiek išdžiūsta, todėl vasarą būtina kasdien laistyti. Žinoma, galite padėti su šiomis dirvožemio savybėmis: dirbkite su smėliu ar keramzitu, kad padidintumėte pralaidumą, arba įmaišykite priemolį ir molį, kad padidintumėte vandens kiekį dirvoje. Mūsų straipsnyje apie Augalų laistymas sužinokite, kaip ir kada laistyti augalus savo sode.

Maistinių medžiagų prieinamumas dirvožemyje

Iš esmės augalams augti reikalingos tos pačios maistinės medžiagos, tačiau poreikio mastas skiriasi priklausomai nuo augalo. Ypač tiems augalams, kuriems reikalingas didelis maistinių medžiagų poreikis – vadinamiesiems sunkiai valgantiems – patartina patikrinti maisto medžiagų tiekimą dirvoje arba atkreipti dėmesį į substrato kiekį. Tada reikia atitinkamai pakoreguoti papildomą tręšimą.

Dirvožemio pH

Dirvožemio pH vertė yra labai svarbi įvairiems dirvožemyje vykstantiems procesams. Pavyzdžiui, tai priklauso nuo to, ar yra tam tikrų maistinių medžiagų, ar ne. Tačiau kai kurie augalai labiau susidoroja su rūgščiu dirvožemiu, o kiti renkasi kalkingesnę, šarminę dirvą. Tačiau paprastai dauguma augalų gali išsiversti, kai pH yra nuo 5,5 iki 6,5. Jei pH vertė per žema, ją galima tiesiog padidinti standartinėmis sodo kalkėmis. Žinoma, jūs turite atkreipti dėmesį į tinkamą dozę, kad neviršytumėte tikslo. Jei dirvožemio pH yra per aukštas, atsakomosios priemonės nėra tokios paprastos. Pavyzdžiui, reguliarus organinių medžiagų įmaišymas kelerius metus yra vienas iš ilgų, bet tinkamų variantų.

Patarimas: Mūsų tvarus organinis dirvožemis, pvz., be durpių Plantura ekologiškas universalus dirvožemis – yra ne tik tvarūs, bet ir nekenksmingi žmonėms bei gyvūnams.

Pavėsinga ar saulėta vieta?!

Kad augtų optimaliai, kiekvienas augalas turi konkrečią idėją, kiek šviesos jam reikia. Atrodo, kiek saulės valandų toje vietoje galima tikėtis per visus metus. Sudaromas toks padalijimas:

• Saulėta: daugiau nei 6 valandos saulės
• Dalinis pavėsis: nuo 3 iki 6 valandų saulės
• Šešėlis: mažiau nei 3 valandos saulės

Tačiau reikia atsižvelgti ir į šviesos intensyvumą. Jei saulė toje vietoje vyrauja tik ryto valandomis, tai natūralu, kad augalo poreikius tenkina visiškai kitaip nei tada, kai augalas yra patalpintas į skaisčią vidurdienio saulę. Šviesos faktorius neturėtų būti primestas standžioms konstrukcijoms, o turi būti vertinamas sklandžiai ir individualiai. Tačiau iš esmės svarbu atsižvelgti į polinkį, o ne į pavėsį mėgstančius augalus atitinkamai sodinti sode ryškius ir atvirkščiai augalus, kuriems reikia didelio apšvietimo vieta.

Sužinokite, kaip naudotis Nustatykite dirvožemio pH ir čia taip pat galite jį pakeisti.