Čiobreliai jau senovėje buvo labai populiarūs. Pasiekiame Viduržemio jūros žolės gydomosios galios ir aromato dugną.
Užkrūčio liauka yra kilęs iš graikiško žodžio „thymos“, reiškiančio stiprybę ir drąsą. Net senovėje legionieriai prieš kovą maudydavosi čiobrelių antpile. Tikrai abejotina, ar tai tikrai galėtų paskatinti papildomos jėgos. Tačiau aišku tai čiobreliai (Thymus vulgaris) 2006 m. buvo pripažintas Metų vaistiniu augalu. Tačiau kokias gydomąsias savybes turi šis amžinai žaliuojantis krūmas, kuris taip pat puikiai išpjauna figūrą virtuvėje?
Čiobrelių ingredientai
Teigiamos savybės kyla iš čiobrelių aliejaus, čiobrelių eterinio aliejaus. Jo sudėtis gali labai skirtis priklausomai nuo veislės. Tačiau pagrindinis komponentas yra timolis – dezinfekuojanti medžiaga, kurios yra daugelyje parduodamų burnos skalavimo skysčių.
Čiobrelių kaip vaistinio preparato naudojimas
Teigiama, kad čiobreliai turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Tačiau tai dar nėra kliniškai įrodyta. Tačiau teigiamas gleivių atsipalaidavimo poveikis kvėpavimo takų uždegimui ir kokliušo bei bronchito palengvinimas yra neabejotinas. Čiobreliai čia gali būti naudingi kaip arbata arba įkvėpti. Jei vietoj lapų naudojamas ekstrahuotas aliejus, reikia pasirūpinti koncentracija. Per didelės koncentracijos čiobrelių aliejaus naudojimas gali sudirginti gleivines ir taip panaikinti teigiamą čiobrelių veiksmingumą.
Naudoti virtuvėje
Čiobreliai įneša į virtuvę Viduržemio jūros skonį. Ar žuvis, jūros gėrybės, Viduržemio jūros regiono daržovės ar bulvių patiekalai – čiobreliai gali papildyti šiuos patiekalus tinkamu ir aštriu skoniu. Teigiamas šalutinis poveikis: prieskonis, kilęs iš Vakarų Europos Viduržemio jūros regiono, skatina virškinimą.
Todėl čiobrelių neturėtų trūkti nei prieskonių lentynoje, nei vaistinėlėje. Gomurys tuo džiaugiasi ir kitą nemalonų peršalimą galima greičiau baigti.
