Žolinės pievos labai populiarios, juk jos žydi labai ilgai, taip pat labai lengvai prižiūrimos. Profesionalus žolelių pievos kūrimas yra lemiamas ilgalaikiam žydėjimui, todėl šiame straipsnyje pateikiame 6 naudingus patarimus!
Vietos pasirinkimas
Žolelių pievą iš esmės galima integruoti į bet kurį sodą, geriausiai tinka mažai arba nenaudojamų plotų. Pavyzdžiui, buvusios vejos dažnai paverčiamos žolelių veja. Bet galima ir tik tam tikras vejos dalis suprojektuoti į skurdžią pievą. Svarbu, kad vietoje būtų optimalios sąlygos laukinių žolelių pievai:
- Saulėta ir ne per šešėlis
- Ne per drėgna
- Gerai pralaidus vandeniui
- Maža pedalo apkrova
- Maistinių medžiagų skurdus dirvožemis
Dirvožemio išsekimas
Sode suradus tinkamą vietą, reikėtų patikrinti dirvožemio savybes. Žolinės vejos geriausiai klesti dirvose, kuriose trūksta maistinių medžiagų, todėl prieš sėją prasminga paimti maistinių medžiagų turtingą dirvą
numesti svorio. Tai neleidžia tam tikroms žolėms per greitai augti dėl didelio azoto kiekio dirvožemyje ir taip išstumia laukines žoleles ir gėles. Kita vertus, jei dirvoje maisto medžiagų yra mažai, skurdžioje pievoje gali įsitvirtinti norimi laukiniai augalai. Norėdami nusausinti dirvą, sodininkai mėgėjai turėtų elgtis taip:- Tręšimą geriausia nustoti likus 2-3 metams iki sėjos
- Pjaukite pievą kelis kartus per metus
- Pašalinkite pasėlius (pvz. Pvz.: kompostas arba pašarai)
- Pašalinkite humuso sluoksnius
- Sumaišykite su smėliu
Sėklų pasirinkimas
Galimų augalų pasirinkimas žolelių pievai yra didelis, todėl galima sodinti labai daug rūšių. Geriausiai tinka vietinės sėklos, kuriose yra žolių, žolelių ir gėlių mišinys. Su gatavu sėklų mišiniu patariama būti atsargiems, nes jie dažnai nepasižymi įvairiais žolelių raštais ir (arba) juose yra nevietinių augalų. Pastarasis yra trūkumas, nes augalai dažniausiai auga tik vienmečiai, nes trūksta apdulkintojų. Norėdami to išvengti, sodininkai pomėgiai taip pat gali sukurti savo sėklų mišinį
gaminti. Vietiniuose regionuose, be kitų, žolelių vejai tinka šie augalai:- Bärwurz (Meum athamanticum)
- Garbės apdovanojimas (Veronika)
- Laukinis čiobrelis (Thymus serpyllum)
- Pavasarinis karvių šleifas (Primula veris)
- Varpučio gėlė (Kampanula)
- Auksinė aguona (Eschscholzia californica)
- Viržių gvazdikas (Dianthus deltoides)
- Ramunėlės (Leukantema)
- kraujažolės (Achillea millefolium)
- violetinė (Altas)
- Laukinės braškės (Fragaria vesca)
- Pievos putplastis (Cardamine pratensis)
Pastaba: Daug rūšių sodinimas ne tik užtikrina įvairų gėlių eksponavimą, bet ir vertingą maistą daugeliui vabzdžių!
sėja
Geriausias laikas pareikšti pareiškimus yra nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio. Jei buvo pasirinktas sėjos laikas, žolelių pieva turėtų pailsėti dar tris keturias savaites prieš sėjant sėklas. Tada sėklos sėjamos taip:
- Išlyginkite žolelių veją ir smulkiai sugrėbkite
- Pašalinkite didesnius akmenis ir šaknis
- Sėklas paskleiskite išilgai ir skersai per visą paviršių
- Smulkaus smėlio (pvz. Įmaišykite paukščių smėlį)
- Susukite visą paviršių
- Negrėbkite sėklų grėbliu ar grėbliu!
- Sėklos negali sunykti, jei jos yra padengtos daugiau nei 1 cm dirvožemio
Pastaba: Sėkloms sudygti prireikia iki aštuonių
Savaitės.Piktžolių genėjimas
Pirmaisiais sėjos metais laukinių žolynų pievoje labai dažnai išplinta piktžolės. Kad ji toliau neplistų, žolinę veją reikia nupjauti taip vadinamą „piktžolių pjovimą“. Ši priemonė ne tik apsaugo nuo piktžolių plitimo, bet ir skatina laukinių žolelių augimą. Piktžoles pjauti geriausia esant gražiam orui, todėl taip pat reikia laikytis šių dalykų:
- Pjaukite visą plotą, kai tik augalai pasieks apie 10 cm aukščio
- Iškarpas palikite ant paviršiaus maždaug 3 dienas
- Taip galima paskleisti esamas sėklas
- Po kelių savaičių vėl pjaukite
- Ne daugiau kaip 3 pjūviai per sėjos metus
- Nuo 2 val. Pjaukite tik du kartus per metus (pvz. Pvz.: liepos ir rugsėjo mėnesiais)
Pastaba: Ypač stipriai užauga smėlinukai ir erškėčiai, todėl patartina juos nedelsiant pašalinti.
Laukinių žolelių pievos priežiūra
Laukinių žolelių pievos augalai dažniausiai renkasi maistinių medžiagų skurdžią dirvą, todėl tręšti paprastai nereikia. Laukinių žolelių laistymą dažniausiai perima gamta, todėl laistyti rekomenduojama tik ilgais sausumo periodais. Žolelių pievą šienauti taip pat nebūtina, bet tikrai rekomenduojama, nes tai skatina žolelių augimą. Sodininkams mėgėjams dalgio nereikia naudoti reguliariai, nes dažniausiai pakanka šių dviejų variantų:
- Vejos pjovimas prieš žiemą
- Arba šienaukite du kartus per metus
Pastaba: (Motoriniai) dalgiai arba pievų šienapjovės ypač tinka šienauti laukinių žolelių pievoje.
