Suskirstymas į žanrus ir skyrius
Guobos yra lapuočių lapuočių medis, kuris daugiausia auga šiauriniame pusrutulyje. Įvairios rūšys auga tiek Centrinėje Europoje, tiek Eurazijoje ar Centrinėje Amerikoje. Gentis apima apie 40–50 skirtingų rūšių, priklausančių Ulmus arba Oreoptelea pogentiui. Botanikai skirsto šį porūšį į skirtingus skyrius:
- Blefarokarpas
- Chaetoptelea
- Trichoptelea
- Lanceifoliae
- Mikroptelea
- Ulmusas
taip pat skaitykite
- Mokymasis atpažinti guobos lapus
- Guoba profilyje
- Bonsai guobos priežiūros instrukcijos
Vidurio Europoje tariamai auga trijų rūšių guobos:
- kalninė guoba
- plazdanti guoba
- ir lauko guoba
Vietinė guobų rūšis
Kalnų guoba
Kalninė guoba užauga iki 40 metrų aukščio, turi pilkai juodą žievę, o pavasarį (kovo-balandžio mėn.) žydi geltonais žiedais.
Plazdanti guoba
Kiek anksčiau už kalninę guoba plazdėjusi guoba išskleidžia savo žaliai violetinius žiedus. Jų žievė pilkai žalia.
Lauko guoba
Kita vertus, lauko guoba turi balkšvus žiedus, kurie išsiskleidžia nuo kovo iki balandžio. Jis gali pasiekti 40 metrų aukštį, bet dažnai būna žemiau jo, priklausomai nuo vietos sąlygų.
Guobų rūšių skirtumai
Aukščiau esančiame tekste jau sužinojote, kad trys skirtingos Vidurio Europos guobų rūšys vysto skirtingų spalvų žiedus. Kitas veislės požymis yra lapkočio ilgis. Laukinės guobos lapai nestatūs, kalninės – trumpakočiai, plazdėjusios – ilgakočiai.
Platinimas Vokietijoje
Guobų rūšys skiriasi nuo jų paplitimo Vokietijoje. Kalnų guoba daugiausia auga žemose kalnų grandinėse. Plazdančioji guoba greičiausiai randama Vokietijos Federacinės Respublikos šiaurės rytuose. Aukštutiniame Reino Grabene daugiausia gyvena guobų laukas.
Olandijos guobų liga
Pastaraisiais metais gamtosaugininkams didelį nerimą kelia guobos – pavojingas žarninis grybas. Kol kas atsakomųjų priemonių nesiimta. Taigi trys čia esančios guobų rūšys yra tarp nykstančių medžių rūšių. Šia liga ypač kenčia kalninės guobos. Viltis ateina iš Nyderlandų, kur dabar sukurtos atsparios veislės.