47 miško augalai nuo A-Z

Miškai šioje šalyje dažniausiai yra vadinamieji ūkiniai miškai, medžiai naudojami kaip statybinė mediena namams ir baldams arba kaip malkos. Dažnai pamirštama, kad tai nuostabi ekosistema, kurioje gyvena daug įvairių žydinčių ir žalių augalų (ir gyvūnų). Tačiau ne kiekvienas miškas yra vienodas, skiriasi ne tik medžiai, bet ir visi miško augalai.

Kaip klasifikuojami miško augalai?

Viena vertus, miškai skirstomi į lapuočių, mišrius ir spygliuočių miškus pagal juose auginamų medžių rūšį. Pagal aukštį galima klasifikuoti ir kitus miško augalus. Jei žiūri į mišką kaip į namą, tai šaknų plotas sudaro, galima sakyti, rūsį, kuriame gyvena įvairūs gyvūnai, žalių augalų ten nerasi. Žemės sluoksnis sudaro pirmąjį aukštą. Čia auga kerpės, samanos ir grybai (turbūt dažniausiai vartojami augalai miške). Pirmas aukštas su daugybe augalų rūšių vadinamas žolelių sluoksniu. Jis yra apie 1,50 metro aukščio. Čia galite rasti žolelių, žolių, paparčių ir žydinčių augalų. Krūmų sluoksnis, antras aukštas, labai rūšinis, iki penkių metrų aukščio. Medžio sluoksnis sudaro viršutinį aukštą.

Dirvos sluoksnio peraugimas

Dirvožemis paprastai turi daug daugiau gyvybės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Be vabzdžių ir mikroorganizmų čia, miško paklotėje, rasite ir gražių miško augalų.

Samanos

Kiparisas arba miegančios samanos(Hypnum cupressiforme)

• Anksčiau jis dažnai buvo džiovinamas ir naudojamas kaip pagalvės užpildas
• labai turtingos formos ir kintamos išvaizdos

Žąsienos kaklo žvaigždės samanos(Mnium ragas)

• 2-5 cm aukščio
• mėgsta plisti kaip pievelė

grybai

Musmirė(Amanita muscaria)

• toksiškas, narkotinis preparatas
• lapuočių ir spygliuočių miškuose
• kaip su beržais ir eglėmis

Mirties kepuraitės grybas(Amanita phalloides)

• mirtinai nuodingas
• lapuočių miškuose

Kaštoninis baravykas(baravykas)

• valgomas
• pageidautina spygliuočių miškuose (eglės ir pušies)

voveraitė(Cantharellus cibarius)

• valgomas
• samanotos dirvos lapuočių ir spygliuočių miškuose

grybas(baravykas)

• valgomas
• lapuočių ir spygliuočių miškuose

Miško grybai(Agaricus silvaticus)

• valgomas
• spygliuočių miškuose, geriausia su eglėmis

Patarimas: Rinkite tik tuos grybus, kuriuos tikrai gerai pažįstate, daugelis valgomų veislių turi nevalgomą ar net nuodingą atitikmenį. Gilinti žinias ir daug sužinoti apie grybus galite specialiuose grybų seminaruose.

Žemai žydintys augalai

Elfo gėlė, Kojinių gėlė (Epimediumas)

• Aukštis: 20-35 cm
• Lapai: kiaušiniški iki kiaušiniški-lancetiški, dantytais kraštais, pamatiniais arba išsidėstę ant stiebo
• Žiedai: balta, geltona arba rožinė, subtili, keturių kartų
• Žydėjimo laikas: Vasaros pradžia

Paprastojo lazdyno šaknis, Raganų dūmai, pavydo žolė, liaukinė žolė (Asarum europaeum)

• Vieta: pageidautina lapuočių ir mišriuose miškuose
• Lapai: suapvalinta iki inksto formos, plaukuota apatinė dalis
• Žiedai: Ąsočio formos, rudai raudonos spalvos, su 3 skiltelėmis
• Žydėjimo laikas: kovo – gegužės mėn
• Ypatumai: visžalis, šiek tiek kvepia pipirais

Medienos rūgštynės (Oxalis acetosella)

• Vieta: geriausia mišriuose ir spygliuočių miškuose
• Aukštis: nuo 5 iki 15 cm
• Lapai: žolė žalia, trijų dalių, dobilų plunksninė, skonis rūgštokas
• Žiedai: balta arba rožinė
• Žydėjimo laikas: balandžio – birželio mėn

Augmenija ant žolelių sluoksnio

Čia slepiasi ne tik daugybė gyvių, bet ir daug augalų miške. Jei išeisite į mišką pasivaikščioti atmerktomis akimis, daug ką atrasite.

Žolės

Viela Schmiele(Deschampsia flexuosa)

• Saldi žolė
• auga rūgščiose ir skurdžiose dirvose

Paprasta drebanti žolė(„Briza“ žiniasklaida)

• Saldi žolė
• prastas dirvožemis
• galima rasti proskynose

Paparčiai

(Miško) dama papartis(Athyrium filix-femina)

• vasaros žalia
• Nuo 30 cm iki 1 m ilgio lapeliai

Paprastasis spygliuočių papartis(Dryopteris carthusiana)

• iki 90 cm ilgio gniūžtės

Tikras sliekinis papartis(Dryopteris filix-mas.)

• iki žiemos žalios
• Nuo 30 cm iki 1 m ilgio lapeliai

Žydintys augalai

Viržiai, Viržiai, (Calluna vulgaris)

• Vieta: mėgsta šviesius (pušynus), viržių kraštovaizdį
• Aukštis: 30 cm iki 1 m
• Lapai: mažas, odiškas, greta žvynuotas
• Žiedai: tankūs racemozės žiedynai baltais, rausvais arba violetiniais žiedais
• Žydėjimo laikas: Vasaros pabaiga iki rudens
• Ypatumai: visžalis žemaūgis krūmas, sumedėjęs

mėlynė, Mėlynės, bruknės, spanguolės (Vaccinium myrtillus)

• Vieta: pušynuose ir mišriuose miškuose
• Aukštis: Žemaūgis krūmas, nuo 10 iki 60 cm
• Lapai: žolė žalia, 2–3 cm ilgio, ovalios arba elipsės formos, šiek tiek dantyta iki smulkiai dantyta
• Žiedai: nuo žalsvos iki rausvos
• Žydėjimo laikas: balandis gegužės mėn
• Vaisiai: Juodai mėlynos uogos iki 1 cm dydžio, atskirai stovinčios, šiek tiek suplotos, valgomos

Raudonas antpirštis, Lapėžolė, miško varpai (Digitalis purpurea)

• Vieta: mėgsta šviesų spygliuočių mišką
• Aukštis: iki 2 m aukščio
• Lapai: pirmaisiais metais bazinių lapų rozetė, vėliau bazaliniai lapai iki 20 cm ilgio
• Žiedai: raudonai violetiniai žiedai racemozės žiedynuose
• Žydėjimo laikas: birželio – rugpjūčio mėn., tik antraisiais metais
• Ypatumai: Net ir nedideliais kiekiais, mirtinai nuodingas visose augalo dalyse!

Smirdantis čemerys(Helleborus foetidus)

• Vieta: Ąžuolynai, bukmedžiai, miško pakraščiai, mėgsta šiek tiek kalkingą dirvą
• Aukštis: iki maždaug. 60 cm
• Lapai: nemalonus kvapas
• Žiedai: šviesiai žalios, retkarčiais šiek tiek rausvu krašteliu, kekės, kabančios, pasirodo jau rudenį
• Žydėjimo laikas: žiemos pabaiga, ankstyvas pavasaris
• Ypatumai: Puskrūmis, nuodingas

Negyva dilgėlė(lamio)

• Aukštis: nuo 20 iki 80 cm
• Lapai: priešinga, plaukuota, bukais dantyta iki grubiai dantyta
• Žiedai: Lūpos, kupolinė viršutinė lūpa, daugiaskiltis apatinė lūpa, balta, geltona, nuo rožinės iki violetinės spalvos
• Žydėjimo laikas: priklausomai nuo veislės nuo balandžio iki pirmųjų šalnų

Miško ožio barzda(Aruncus dioicus)

• Aukštis: 80 cm iki 1,5 m
• Lapai: lapai iki 1 m ilgio, nuo dviejų iki trijų, trijų ar penkių dalių, aštriai dantyti
• Žiedai: balti, maži, smailūs, spygliuoti daliniai žiedynai ant išsikišusių bendrų žiedynų
• Žydėjimo laikas: birželio – liepos mėn

Miško balta šaknis, Daugiažiedis weisswurz (Polygonatum multiflorum)

• Aukštis: dažniausiai nuo 30 iki 60 cm, retai iki 1 m
• Lapai: Viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė pilkai žalia matinė, pakaitinė, dviejų eilučių, kiaušinio formos iki elipsės formos, 5–17 cm ilgio
• Žiedai: balti su žaliais galiukais, 6–7 mm ilgio, bekvapiai, racemozės žiedynai su 3–5 žiedais
• Žydėjimo laikas: gegužės – birželio mėn
• Vaisiai: uogos nuo tamsiai mėlynos iki juodos spalvos, apšalusios, nuo 7 iki 9 mm dydžio
• Ypatumai: nuodingas visose augalo dalyse

Krūmų sluoksnyje perauga

Krūmų sluoksnis dažniausiai ryškesnis retuose miškuose, tačiau tamsiuose spygliuočių miškuose jo beveik nėra. Miško pakraščiuose ir proskynose ypač gausu rūšių.

Gervuogės(Rubus sectio rubus)

• retuose miškuose

lazdyno riešutas(Corylus avellana)

• retuose miškuose, miško pakraščiuose

Avietės(Rubus idaeus)

• miško pakraščiuose ir proskynose

Šuo rožė(Rosa canina)

• retuose miškuose ir miškų pakraščiuose

Juodasis erškėtis(Prunus spinosa)

• miško pakraščiuose
• laikomas drugeliu augalu

Juodasis seniūnas(Sambucus nigra)

• ant miško proskynų
• neprinokusios uogos yra nuodingos
• Prinokusius reikėtų vartoti tik pašildytus

Šermukšnis(Sorbus aucuparia)

• maži vaisiai, panašūs į obuolius
• svarbi maistinė kultūra daugeliui gyvūnų
• visuose miškuose, geriausia miško pakraštyje

Gudobelė(Cratageus)

• retuose lapuočių ir pušynuose
• valgomi vaisiai

Medžio sluoksnis

Medžių sluoksnį sudaro įvairūs lapuočių ir spygliuočių medžiai, be abejo, svarbiausi miško augalai. Daugiausia galite rasti eglių ir buko medžių, bet taip pat pušų, kėnių, ąžuolų, klevų ir maumedžių, o vis dažniau ir Duglaso eglių.

Naminiai spygliuočiai

Douglas eglė(Pseudotsuga menziesii)

• užsienio spygliuočiai (auginami miškininkystei Europoje)
• iki 50 m aukščio
• Karūna: kūgiškas, panašus į eglę
• Gentis: cilindrinis, tiesus
• Žievė: lygi, pilka, su dervos iškilimais, vėliau nuo rausvos iki tamsiai rudos spalvos, stora žievė, giliai įtrūkusi
• Adatos: švelnus, viršus žalias, apačioje su 2 šviesiomis juostelėmis, plokščias, aromatingas kvapas
• Kūgiai: 5–10 cm ilgio, kabantys, šviesiai rudos spalvos

Eglė(Picea abies)

• iki 50 m aukščio
• Karūna: lieknas, kūgiškas
• Gentis: koloninis
• Žievė: nuo pilkai rudos iki raudonai rudos, plonai žvynuota
• Adatos: tamsiai žalias, kvadratinis, sėdintis aplink šaką
• Kūgiai: pakabinamas, 10-16 cm ilgio

žandikaulis(Pinus sylvestris)

• iki 40 m aukščio
• Karūna: panašus į skėtį
• Gentis: dažniausiai tiesūs
• Žievė: Apačioje stora pilkai ruda žievė, plona, ​​raudonai geltona ir pleiskanojanti viršuje
• Adatos: 3–7 cm ilgio, ant trumpų ūglių, nuo mėlynos iki pilkai žalios spalvos
• Kūgiai: kiaušinio formos, pilkai rudos spalvos, trumpakočiais

maumedžio(Larix decidua)

• iki 50 m aukščio
• Karūna: šiek tiek kūgio formos
• Žievė: giliai išvagotas, pilkai rudas, viduje raudonas
• Adatos: minkšta, šviesiai žalia, grupelėmis ant trumpų ūglių, rudenį aukso geltonumo, žiemą be adatų
• Kūgiai: 3–4 cm ilgio, kiaušiniškos, rudos, stačios

(Baltoji) eglė (Abies alba)

• iki 50 m aukščio
• Laja: gana suplota, panaši į gandralizdį
• Kamienas: tiesus
• Žievė: nuo balkšvos iki sidabriškai pilkos, smulkiai įtrūkusi
• Adatos: apatinė su 2 baltomis vertikaliomis juostelėmis, viršutinė tamsiai žalia, plokščia
• Kūgiai: tik viršutinėje srityje, stovi vertikaliai, 10–15 cm ilgio

Vietiniai lapuočių medžiai

Plakaninis klevas(Acer pseudoplatanus)

• iki 30 m aukščio
• Žievė: lygi, rusvai pilka, vėliau pleiskanoja šviesiai rusvai plokščiais žvyneliais
• Lapai: ilgakočiai, priešingi, 5 skilčių (kaip 5 pirštai), įdubę iki taško
• Vaisiai: sudarytas iš 2 sparnuotų apvalių riešutų

Norvegijos klevas(Acer platanoides)

• iki 30 m aukščio
• Žievė: juodas, smulkiai įtrūkęs, nesisluoksniavęs
• Lapai: 5–7 skilčių, bukas pjūvis (apvalus), dantytas
• Vaisiai: sudarytas iš 2 sparnuotų lėkštinių veržlių

Uosis(Fraxinus excelsior)

• iki 40 m aukščio, bet dažniausiai 15 – 20 m
• Karūna: dažniausiai šviesūs
• Gentis: ilgas ir tiesus
• Žievė: iš pradžių žalsvos, vėliau nuo pilkos iki pilkai rudos spalvos, tinklinio įtrūkimo
• Lapai: priešingi, neporiniai plunksniniai, daugiausia 11 pjūklinių lapelių
• Vaisiai: maži sparnuoti riešutai, dažniausiai pavieniai, pailgi, gelsvai rudi, kabantyse, kuokštuotais žiedeliais

Skroblas(Carpinus betulus)

• iki 25 m aukščio
• Gentis: stiprūs įdubimai
• Žievė: sidabro pilka, lygi
• Lapai: dviejų eilučių, pakaitinis, smailaus kiaušinio formos, aštriai dvigubai dantytas, sulenktas išilgai lygiagrečių šoninių nervų
• Vaisiai: maži riešutėliai, vieniši, laisvai kabančiuose kačiukuose

Europinis bukas(Fagus sylvatica)

• iki 40 m aukščio
• Gentis: ilgas, tiesus
• Žievė: lygi, sidabriškai pilka
• Lapai: pakaitinis, dviejų eilučių, lygus arba šiek tiek banguotas kraštas
• Vaisiai: trikampiai buko riešutai, blizgus rudas, dygliuotas kevalas

Angliškas ąžuolas(Quercus robur)

• iki 35 m aukščio
• Karūna: netaisyklingos, laisvos
• Gentis: santykinai trumpi, šakojasi anksti
• Žievė: pirmasis sidabro pilkumo, lygus ir blizgus, nuo maždaug 30. Metai pilkai rudi ir giliai įtrūkę
• Lapai: pakaitomis klasteriuose, po 4–5 suapvalėjusias skilteles iš abiejų pusių
• Vaisiai: cilindrinės gilės, dubenėlio formos puodeliuose, po 1–3 ant ilgo kotelio

Kočias ąžuolas(Quercus petraea)

• iki 40 m aukščio
• Karūna: netaisyklingos
• Gentis: ilgas
• Žievė: pirmasis sidabro pilkumo, lygus ir blizgus, nuo maždaug 30. Metai pilkai rudi ir giliai įtrūkę
• Lapai: pakaitomis, tolygiai paskirstytos, 5–7 suapvalintos skiltys iš abiejų pusių
• Vaisiai: cilindrinės gilės, dubenėlio formos puodeliuose, sukrautos kekėmis (3–7) ant trumpo stiebo

Ypatingi augalai lapuočių miške

Daugelyje lapuočių miškų galima rasti vadinamųjų ankstyvųjų žydėjimų. Jie žydi pavasarį, dar nepradėjus augti medžiams, o stora lapija dar neaptemdo miško. Vietiniai ankstyvieji žydėjimai yra labai svarbus vabzdžių mitybos šaltinis, nes jie suteikia pirmąjį metų nektarą.

Anksti žydintys augalai

Laukinis česnakas, laukinis česnakas, miško ar šunų česnakas (Allium ursinum)

• pageidaujama vieta: drėgnas dirvožemis ir bukų miškai
• Aukštis: 20-30 cm
• Lapai: žalia, viršutinė pusė kiek tamsesnė už apatinę, lancetiška, petiolate
• Žiedai: baltos, radialiai simetriškos gėlės plokščiuose skėčiuose
• Žydėjimo laikas: balandžio – gegužės mėn
• Ypatumai: Valgomos laukinės daržovės, giminingos svogūnams, česnakams ir česnakams, turi šiek tiek česnako skonį

Supainiojimo tikimybė: Lapus galima lengvai supainioti su pakalnučių lapais, dėmėtuoju arumu (jauni lapai nedėmėti) ar rudeniniu kroku, šie augalai labai nuodingi!

Medinis anemonas(Anemone nemorosa)

• Aukštis: 11-25 cm
• Lapai: stiebuoti, piršto formos, pasirodo tik nužydėjus
• Žiedai: nuo 6 iki 8 žiedlapių, balti, šiek tiek rausvi iš išorės, dažniausiai tik po vieną žiedą vienam augalui, retai 2
• Žydėjimo laikotarpis: kovo–balandžio / gegužės mėn

Paprastoji vėgėlė(Petasites officinalis)

• Aukštis: žydėjimo metu apytiksl. 10 iki 40 cm, vėliau iki 1,20 m
• Lapai: Apvali, iš pradžių maža su pilkai vilnoniais plaukuota apačia, vėliau iki 60 cm skersmens ir lygi, panaši į šaliką, bet daug didesnė
• Žiedai: daug tankių rausvai baltų iki rausvai violetinių žiedų, sudėtinis racemozės žiedynas
• Žydėjimo laikas: kovo – gegužės mėn

Celandine, figų žolė(Ficaria verna, Ranunculus ficaria L.)

• Aukštis: 10-20 cm
• Lapai: nedaloma ant ilgų stiebų, nuo širdies iki inksto formos
• Žiedai: geltonos spalvos, žvaigždės formos, 1,5–6 cm skersmens, stovi pavieniui
• Žydėjimo laikas: kovo – gegužės mėn
• Ypatumai: nuodingi visose dalyse, jaunus lapus galima valgyti kaip piktžoles prieš žydėjimą

Vedukas, Kvepiantis lovas (Galium odoratum)

• Aukštis: nuo 5 iki 50 cm
• Lapai: gyvas ant stiebo, siauras elipsiškas arba pailgas lancetiškas, šiurkštus kraštas
• Žiedai: smulkūs ir balti, keli žiedai viename augale, galinis žiedynas
• Žydėjimo laikas: kinta priklausomai nuo vietos, maždaug nuo balandžio iki gegužės arba birželio mėn
• Ypatumai: naudojama kaip vaistinė ir aromatinė žolė, pagrindinė miško punšo sudedamoji dalis

Augalų rūšys spygliuočių miške

Spygliuočių miške kartais auga kitokie augalai nei lapuočių miške. Ypač šešėliai augalai čia jaučiasi kaip namuose. Taip yra dėl mažo šviesos patekimo, nes dauguma spygliuočių spygliuočių turi ištisus metus. Vienintelė naminių spygliuočių išimtis yra maumedis, kuris rudenį meta spyglius. Be to, dirva spygliuočių miškuose dažniausiai būna rūgštesnė, krentantys spygliai pūva daug lėčiau nei lapai, todėl ir humuso sluoksnis gana storas. Čia galima aptikti rūgščių, samanų ir paparčių, o giedrose vietose – raudonžiedžių lapuočių ir paprastųjų viržių.